atrinkti

atrinkti
atriñkti, àtrenka, -o tr.; Q162 1. DŽ, Prng, Tvr iš daugelio atskirti, paimti: Atrinkaũ aš sėklai bulbes, t. y. atskyriau J. Mažėles bulbes àtrenkam paršam Ėr. Reiks atriñkt kiaulinės bulbos Mlk. Mes savus šniūrus atrinktum̃ Rud. Sumakalavo, sumaišė posmus, negali atriñkt (sutvarkyti) Dkš. Na, kad toks gudras, atriñk pelus nuo grūdų Žvr. Žmonės tai kalena į dantis [kiaušinius], kol stipriausią atrenka J.Balt. Iš liaudies kalbos jis atrenka tai, kas joje yra geriausia, vaizdingiausia, gryniausia A.Vencl. Mandročiai … negalėjo atriñkti tokių liekarstų, kurios galėtų jam (karaliui) pamačyt BM254.
atrinktinaĩ adv.: Atrinktinai daržovės imamos keletą kartų iš to paties ploto, kai tik jos subręsta rš. | refl. tr. Š: Reiks keletas paršelių atsiriñkt veislei Ds. Atsirinkaĩ savo kailį? Mšk. Oi jiej ir sulėkė, visi čiulbėjo, bet motinėlės neatsirinko LTR(Mrk). Svečiai sumetė visas drapanas ant krūvą, dabar atsiriñk savo, ka gudras! Skrb. Kaip mes rubežius atsiriñksim? Vad.
2. suprasti, suvokti: Malvina klausė, stengdamasi atrinkti, kas yra tikra jo žodžiuose, o kas vien liguistos jo būsenos padarinys V.Myk-Put. Da uodas atriñks, katro minkšta mėsa – jam visur minkšta: kanda, kur nutveria Klt. Neatrinksi, ar žmogus, ar inkastas koks stulpas Mrc. Regiu – eina, ale neàtrenku (neįžiūriu, nepažįstu) Vrn. Tai čia mūs ūturka – neatriñkt (nesuprast) kitam Ml. 3. N gauti, paimti: Duoklę atrinku SD256. | refl. tr.: Mas iš tos žemės turiam atsiriñkt pinigus, katruos už ją sumokėjom Skrb. Tu už savo neščėstį pinigus atsiriñksi, kad teip padarysi, kaip aš tau pasakysiu BM202(Grnk). 4. suimti nuo pradalgio ir surišti, ką pavaduojant: Atriñko rugius duktė už motiną sergančią Nt. ║ refl. susivalyti, susigrėbti: Miežiai atsiriñks, ir būs ežės prieinamos karvėms Šts. 5. pasiimti su savim: Visa àtrinkta (papasakota) [tautosakos rinkėjams], nieko nėra dauges LKKIX202(Dv). 6. atimti: Kiek valgyt pametė, ė tep atriñko visa ką Kli. | Anas atriñko būstymą mumi LKKIII117(Zt). 7. nuimti, aptvarkyti, apvalyti: Levikė atrinko indus, nušluostė stalą Žem. Palaukit, sveteliai, atrinksiù suolą, bus kur atsisėst Trgn. 8. suparalyžiuoti, atimti (galūnes): Brolis po momos smerti penkerius metus sirgo, – kojas atriñkę buvo Dv. Išgąsčiai rankas ir kojas atriñko Rod.
◊ posmùs atriñkti suprasti: Nežiūrėkit jo, jis põsmų nebeàtrenka, apie ką čia kalbat Žmt.
\ rinkti; aprinkti; paaprinkti; atrinkti; darinkti; įrinkti; išrinkti; nurinkti; panurinkti; papanurinkti; parinkti; paparinkti; padrinkti; perrinkti; pierinkti; prarinkti; pririnkti; papririnkti; razrinkti; parazsirinkti; paparazrinkti; surinkti; pasusirinkti; papasusirinkti; užrinkti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • atrinkti — atriñkti vksm. Atriñk geresnès bùlves sėklai …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atrinktinis — atrinktìnis, ė adj. (2) 1. atrinktasis: Atrinktiniame ūky patys geriausi medžiai paliekami toliau augti Mt. 2. žr. atrankinis: Prasidėjo atrinktinis javų valymas sp …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atrinkimas — atrinkìmas sm. (2) DŽ1; N 1. → atrinkti 1: Netikusių prekių atrinkìmas BŽ33. Kirstinų ir paliekamų augti medžių atrinkimas yra pati atsakingiausia ugdomųjų kirtimų operacija rš. Nuostolius gali sumažinti rūpestingas nesveikų [bulvių] gumbų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prarinkti — prariñkti, pràrenka, o tr. 1. atrinkti, imant geresnius, tinkamus: Kad i pūva [obuoliai], pràrenka kiek i parduoda Mžš. Pràrenka, kur gabesnis, pasiunčia mokytis Mžš. Nagi paimk ir prariñk spalgenų [kisieliui] Skdt. | refl.: Turiu kiaulę –… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • razrinkti — ×razriñkti, ràzrenka (razreñka), o (hibr.) 1. tr. surinkti, paimti: Itep ana razdailė (išdalijo), o aš razrinkaũ LKKII205(Zt). 2. tr. peržiūrėti, patikrinti, atrinkti: Reikia [vilnas] supešiot, razriñkt, kur drena – išmest Pb. 3. tr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Inhalt des Unterrichts — mokymo turinys statusas T sritis švietimas apibrėžtis Mokymui atrinkti materialinės ir dvasinės kultūros pagrindai. Jų elementai: 1) žinios; 2) mokėjimai; 3) įgūdžiai; 4) bendravimo normos. Bendrojo lavinimo mokyklos mokymo turinio struktūrą… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

  • content of teaching — mokymo turinys statusas T sritis švietimas apibrėžtis Mokymui atrinkti materialinės ir dvasinės kultūros pagrindai. Jų elementai: 1) žinios; 2) mokėjimai; 3) įgūdžiai; 4) bendravimo normos. Bendrojo lavinimo mokyklos mokymo turinio struktūrą… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

  • mokymo turinys — statusas T sritis švietimas apibrėžtis Mokymui atrinkti materialinės ir dvasinės kultūros pagrindai. Jų elementai: 1) žinios; 2) mokėjimai; 3) įgūdžiai; 4) bendravimo normos. Bendrojo lavinimo mokyklos mokymo turinio struktūrą sudaro: 1)… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

  • содержание обучения — mokymo turinys statusas T sritis švietimas apibrėžtis Mokymui atrinkti materialinės ir dvasinės kultūros pagrindai. Jų elementai: 1) žinios; 2) mokėjimai; 3) įgūdžiai; 4) bendravimo normos. Bendrojo lavinimo mokyklos mokymo turinio struktūrą… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

  • paidėja — statusas T sritis švietimas apibrėžtis Antikos graikų ugdymo praktika ir teorija. Pirmosios žinios apie antikos graikų ugdymą siekia VI a. pr. Kr. Graikų kolonijoje Krotonoje (Pietų Italijoje) Pitagoras (apie 570–500 m. pr. Kr.) buvo įsteigęs 4… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”